Apie sodybą
Paverknės sodyba įsikūrusi ant vaizdingo Verknės upės kranto, kiek atokiau nuo Pikelionių kaimo šurmulio. Čia rytai prasideda nuo upės garso, vakarai kvepia laužu ir mėtomis, o dienos kažkaip natūraliai sulėtėja pačios.
Nuo pat pirmųjų metų Paverknės dvasia išliko tokia pati – pagarba žmogui, kaimynui, tylai ir gamtai. Norisi tikėti, kad čia praleistas laikas leidžia bent trumpam pabėgti nuo nuolatinio skubėjimo, ekranų šviesų ir miesto triukšmo, o pavargusios mintys pagaliau atranda vietos atsikvėpti.
Tai vieta tiems, kurie pasiilgo paprasto buvimo kartu – ilgų pokalbių terasoje, rytinės kavos basomis pievoje, vakaro prie pirties ar ramaus plaukimo Verknės upe. Bet lygiai taip pat čia gerai jaučiasi ir tie, kurie poilsį matuoja judesiu, juoku, žaidimais ir aktyviomis dienomis gamtoje.
Paverknės sodybos nameliuose vienu metu gali ilsėtis iki 45 svečių, o vasaros metu pievose savo vietą atranda ir palapinės – dar bent 20 žmonių, kurie nori užmigti klausydamiesi upės ir naktinių miško garsų.
Čia, Paverknės sodyboje, gyvena ir patys sodybos šeimininkai – Aušra ir Algis. Todėl net ir netikėtai užsukę į kiemą, greičiausiai rasite juos kažkur besisukančius tarp darbų, lentų, gėlių, žolės pjovimo, naujų idėjų ar dar vieno „greito projekto“, kuris dažniausiai virsta visai nemenku statiniu.
Aušra šioje vietoje atsakinga už grožį, jaukumą ir tas mažas detales, kurias žmonės prisimena ilgiausiai. Jos galvoje nuolat verda naujos idėjos – viena kitą vejasi taip greitai, kad kartais net pati Verknė nespėtų jų nusinešti pasroviui. Kūryba čia liejasi per kraštus tarsi pavasarinė upė – nuo namelių istorijų iki smulkiausių sodybos kampelių.
Algis tuo metu dažniausiai galvoja, kaip visa tai pastatyti taip, kad stovėtų tvirtai ir bent 100 metų. Jam patinka kurti rankomis, todėl su kiekvienais metais sodyba po truputį keičia savo rūbą – atsiranda nauji statiniai, terasos, takai, šviesos ir vis daugiau vietų, kuriose žmonės nori sustoti ilgėliau.
Tačiau iš tiesų Paverknė – ne dviejų žmonių istorija. Tai keturių kartų šeimos vieta, kur visi kažką veikia, kažką neša, stato, sodina, verda, pjauna, taiso ar pasitinka svečius. Todėl įvažiavę į kiemą greičiausiai sutiksite ne vieną žmogų, o visą energingą Paverknės muškietininkų komandą.
Ir turbūt būtent todėl ši vieta gyva. Nes ji kuriama ne „verslui“. Ji tiesiog kuriama gyvenimui.
Paverknėje jau trečius metus po pievas, takelius ir žmonių širdis vaikšto dvi berno zenenhundų veislės merginos – Greisė ir Grikė. Atkeliavusios iš Jūrmalos dar mažais pūkuotais kamuoliukais, jos taip greitai užaugo, kad atrodo, net pati sodyba nespėjo pastebėti, kada vietoje mažų letenėlių čia pradėjo vaikščioti dvi didelės, ramios ir nepaprastai meilios meškos.
Vaikams jos – tikras vasaros nuotykis. Nes kas gali būti geriau už vartymąsi pievoje, apkabinimus ir juoką, kai šalia guli šuo, didesnis beveik už patį vaiką? O suaugusiems jos dažniausiai tampa tuo netikėtu vakaro draugu, kuris tyliai prisėda šalia terasoje ir primena, kaip gera kartais tiesiog niekur neskubėti.
Visi, kurie bent kartą plaukė upe baidarėmis, tikriausiai sutiks, o dar nebandę – turės progą tuo įsitikinti patys: savaitgalis upėje yra vienas paprasčiausių ir kartu geriausių būdų trumpam pabėgti nuo skubėjimo, telefono garsų ir kasdienio miesto tempo.
Baidarėje žmonės kažkaip natūraliai pradeda daugiau kalbėtis, daugiau juoktis ir mažiau skubėti. Čia vėl susitinkama su seniai matytais draugais, prisimenama, kad sutuoktinis vis dar moka juokingai užstrigti po nuvirtusiu medžiu, o vaikai, kurie dar vakar atrodė visai maži, staiga jau patys irkluoja priekyje ir aiškina, kur geriau plaukti.
O svarbiausia – upėje žmogus labai greitai prisimena, kad yra gamtos dalis. Sušlapusiomis kojomis, saulės nušviestu veidu, vakarop pavargusiomis rankomis ir tuo keistai geru jausmu, kurio neįmanoma nusipirkti jokiam prekybos centre.
Geru oru visa Paverknė persikelia į žaidimų aikštynus, kur prasideda spontaniški turnyrai, juokas, ginčai dėl taisyklių ir tas malonus nuovargis po aktyvios dienos gamtoje.
Sodyboje įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, profesionali futbolo aikštė bei krepšinio stovas tiems, kurie net po plaukimo Verknėje dar turi jėgų „sužaisti tik trumpą partiją“. Dažniausiai tos trumpos partijos baigiasi tik pradėjus temti.
Ramesnių žaidimų mėgėjų laukia petankė, mediniai kėgliai, badmintono raketės ir daug erdvės visiems tiems netikėtiems šeimų ar draugų turnyrams, kuriuose svarbiausia ne rezultatas, o juokas ir gera kompanija.
O jei lietus trumpam pakviečia po stogu – pavėsinėse laukia stalo žaidimai. Tokie vakarai dažniausiai prasideda nuo vienos nekaltos partijos ir baigiasi pažadu: „gerai, dabar jau tikrai paskutinis raundas“.
