Erdviausias ir talpiausias Paverknės sodybos namelis
Namelio terasa dar viena šventinė scena
Už erdvaus stalo čia gali susėsti iki 15 žmonių, o šalia lengvai siūbuoja Jūsų pamėgtos sūpynės – vieta svajonėms, pokalbiams ar tiesiog tylai su vaizdu į Verknę. Vakarais terasa nušvinta šiltų lempučių šviesoje, o saulėlydžiai tampa tais momentais, kurių nesinori skubinti.
Pelėdų namelio istorija
Yra dar viena istorija, gimusi Paverknės sodyboje. Ji turi savo vardą. Ir tas vardas – Pelėdos.
Tai kolektyvas, kuris metai iš metų sugrįžta pas mus ne šiaip pabūti. Jie grįžta susitikti – su gamta, su savimi ir vieni su kitais. Su gera nuotaika, su juoku, su tuo retu lengvumu, kai nieko nereikia vaidinti.
2025-ųjų vasarą jie atvyko ne tuščiomis. Vakaras buvo garsus – plojimai, juokas ir dar daugiau šilumos. Ant namelio sienos buvo iškilmingai pakabinta lentelė su paslaptingu užrašu – LKT P1K RS. Virš jo – dvi pelėdos.
Ir tada natūraliai kilo klausimas: Gerai… o kodėl PELĖDOS?
Atsakymas, žinoma, nebuvo oficialus. Ir, laimei, ne visai rimtas.
„Žinot, – sako jie, – mūsų darbas toks… kai kiti užmiega, mes dar nemiegame. Kai kiti nemato – mes matome. O kai kas nors bando būti labai gudrus… mes vis tiek pastebime.“ Trumpai tariant – naktinis režimas įjungtas visada.
„Tai kas mes tada, jei ne pelėdos?“ – nusijuokė jie.
Ir iš tiesų – viskas susidėliojo paprastai. Pelėdos mato tamsoje. Pelėdos saugo. Pelėdos sėdi tyliai, bet viską žino. Kartais – net daugiau, nei norėtų pasakyti. O dar – jos moka būti kartu. Ne triukšmingai, ne dirbtinai, o taip, kaip būnama tik tarp savų.
Taip tas namelis ir tapo Pelėdų nameliu.
Ir iki šiol sakome – jei vakare prie laužo išgirsite tylų juoką ar pamatysite, kaip kažkas ramiai stebi aplinką su lengva šypsena… nenustebkite. Gali būti, kad pelėdos sugrįžo.